Paroda „Ir audrą, ir giedrą”

Prieš savaitę atidariau antrąją personalinę fotografijų parodą „Ir audrą, ir giedrą”. Paroda eksponuojama ligoninėje Addere Care (Gedimino g. 26A, Trakai). Paroda veiks visą kovo mėnesį.

Apie parodą

Fotografija iš esmės yra žaidimas tarp šiapus ir anapus. Kadro keturkampio riba ir užribis. Ką akcentuojame, ką pašaliname ar slepiame šešėlyje. Fotografuoti senjorus – tai nukrypti nuo jaunimo kultą išpažįstančios visuomenės kanonų.

Parodos idėja kilo dalyvaujant „Gydytojų klounų“ ir „Addere Care“ projekte su žmonėmis, kurie gyvena su demencija. Demencija, kaip ir senėjimas ar mirtis, yra nepatogi tema, kurios šiuolaikinė visuomenė vengia. Dažnai jas bandoma paslėpti plastinėmis operacijomis ar, pirmiausia, žodynu. Žodžius senas, senukas, senti, senatvė pakeitė senjoras(-ė) (lot. senior), kuris viso labo reiškia „vyresnysis“ ir patogiai paslepia proceso esmę.

Jaunimo kultas, deja, aktyvus ne tik mūsų viešojoje erdvėje. Fotografuojant „Ir audrą, ir giedrą“ ne kartą patyriau, kad patys fotografuojamieji gėdijasi savo senatvės, gyvenimo išvagotų veidų, gėdijasi savęs. Tačiau juk senatvė yra neatskiriama gyvenimo ciklo dalis, tad neigti vieną rato etapą reiškia neigti pačios visatos principus.

Senosiose dar gyvose pasaulio kultūrose – tarp žmonių, kurie klaidingai buvo ir yra vadinami „laukiniais“ – senatvė prilyginama išminčiai. Ar garbindami jaunystę neapkurstame išminties kupiniems senoliams? Iš kadro rėmų į jus žvelgia matematikos dėstytojas, medicinos daktarė, balerina, paštininkė, Sibiro tremtinys… – šimtmečiai gyvenimo patirties. Senėjimo procesas vėl nuplėšia socialinių vaidmenų primestas kaukes ir tokiu būdu, lyg vaikai, vėl tampame tik žmonėmis.

Šis sugrįžimas į vaikystę dar labiau juntamas demenciją turinčių žmonių tarpe. Tačiau ir čia raudonnosių klounų dainos ir poezija vėl magiškai aktyvuoja. Veidus nuspalvina šypsena, o iš lūpų pradeda lietis eilės.

„Ir audrą,
Ir giedrą,
Ir viską praūžęs –
Girdžiu aš
Tyliais vakarais,
Kaip skleidžiasi
Naktys
Žalioj mėnesienoj
Baltųjų aušrų
Pumpurais.“ *

Balerina toliau šoka, paštininkė tebenešioja meilės laiškus, o ligoninės skyriaus vadovė darkart užtikrintu balsu klausia, kuo galėtų padėti. Visą gyvenimą ūkiu ir vaikais prasirūpinusi senolė graudinasi: tiek dėmesio sau ji negavusi jau labai, labai seniai.

„Ir audrą, ir giedrą“, ir senatvę, ir jaunystę, ir mirtį, ir gimimą.

* Ištrauka iš Pauliaus Širvio eilėraščio „Aš – beržas“.

Parodą gali pamatyti Addere Care slaugos ligoninėje, Gedimino g. 26A, Trakai, I-V 8:00 – 17:00, VI-VII 10:00 – 17:00.