Jei tai nevyksta Vilniuje, tai ar išvis nevyksta?
Šįryt rudeniniam rūkui it skraiste dengiant žemelę, lipdamas į ledinį tvenkinio vandenį prisiminiau rugpjūčio pirmąsias dienas Merkinėje. Toptelėjo, kad turiu nepasidalintų kadrų iš ten vykusio Aritmijos festivalio. Jaukaus, nekomerciško, nuoširdaus, reikalingo.
Pats dar tik matuodamasis regionų žmogaus, kaimiečio kepurę vis labiau įsitikinu, kad Vilniaus užribis nors ir dešimtmečiais eilės valdžių ir ES politikos (ne)sąmoningai depopuliuojamas ir sodybuojamas anaiptol toks nėra. Nors daug kuo jis primena dykumą (apie tai dar pakalbėsiu kitam įraše), jame viena po kitos prasiveržia žalumos, gyvybės salelės. Ne savaime, o dėl milžiniškų pastangų tokių žmonių, kaip Algimantas, kuris nepailsdamas kasmet organizuoja šį festivalį ir taip stabdo Merkinės ir aplinkinio regiono dykumėjimą.
Būtent dėl to ir aš rinkausi savo foto parodą „Namai Sacharoje“ pirmiausiai pristatyti regionuose, o ne Vilniuje. Ironiška, kad parodą apie dykumą pasirinkau dykumėjimo stabdymui.
Parodą Merkinėje galite pamatyti iki rugsėjo 30 d. Kviečiu į parodos uždarymo renginį, kuriame pasakosiu apie paskutinę koloniją Afrikoje.
Iš Merkinės paroda jau greitai keliaus į Uteną. Atidarymas Utenoje – spalio 3 dieną.
Autoriniai printai
Nothing found.
