Greta

Paskutinės pirmosios tarptautinės solidarumo su Vakarų Sachara konferencijos akimirkos. Konferencijos uždarymui mus atvežė į kopas. Iš haima vadinamos tradicinės sacharavių palapinės sklinda muzika pagal kurios kitonišką ritmą dar prieš akimirką visi bandėme kraipyti savo užpakalius. Nusivylęs savojo sugebėjimais patyliukais išlendu iš palapinės „nutraukti“ dar kelių kadrų.

Kopos papėdėje, toliau nuo visų, giliai mintyse paskendusi sėdi Greta. Prisėdu šalia.

– Kaip jautiesi?
– Labai pavargusi, išsekusi.
– Nuo kelionės?
– Ne, nuo to, kad visur visiems esu reikalinga, visiems reikia nuotraukų su manimi, interviu ir t.t.
– Ne kažką būti tavimi, ane? (angl. it sucks to be you, right?)
– Taip.

Liūdnai nusišypso ir kukliai pasiskundžia, kad neturi interneto ir dėl to dar nežino, kaip už poros dienų reikės sugrįžti atgal į Europą. Paduodu jai savo telefoną su įjungtu hotspot ir parodau, kurioje vietoje kopos viršuje stipriausias signalas. Susigėdusi man padėkoja ir nueiname savais kelias – aš fotografuoti, ji – susisiekti su artimaisiais.

Ištikima savo įsitikinimams, Greta į konferenciją sacharavių tremtinių stovyklose prie Tindouf miesto Alžyre atvyko nesinaudodama lėktuvais. Iš Švedijos iki Madrido – traukiniais, nuo Madrido iki Almerijos ją automobiliu pavežė Ispanijoje gyvenantis sacharavis, nuo Almerijos iki Alžyro – keltu, o nuo uosto Alžyro šiaurėje iki stovyklų – jos laukė trisdešimties valandų be sustojimo kelionė per visą Alžyrą. Už trijų dienų – tuo pačiu maršrutu atgal.

Kas gi žmogų verčia leistis į tokią kelionę? Ką bendro turi Vakarų Sachara ir klimato krizė?

Klimato krizė, Vakarų Sachara ir Palestina

Sulaukusi milžiniškos kritikos lavinos Vokietijoje ir, žinoma, apkaltinta antisemitizmu, Greta, kitaip nei dauguma, suvokia, kad kova dėl Vakarų Sacharos laisvės, kova už laisvą Palestiną ir pastangos sustabdyti (jau labiau tik sušvelninti) klimato krizę yra viena ir ta pati.

Tai kova prieš tarptautinio kapitalo imperializmą, kurio neatskiriama dalis – kolonializmas. Kolonializmas, kuris savo išteklių nebeturinčią Europą per šimtmečius pavertė turtingiausiu pasaulio kontinentu, o Rusiją – didžiausia valstybe pasaulyje. Kolonializmas, kuris nesibaigė su tariamu kolonijų išsilaisvinimu, o tik įgavo naują priešdėlį – neo. Kolonializmas, kurį kasdieną matome Palestinoje ir kuris sacharavius penkiasdešimt metų it gyvulius laiko tremtinių stovyklose, kol tuo tarpu kolonijinės jėgos vagia Vakarų Sacharos išteklius. Kolonializmas, kuris generuoja perteklinius žmones ir priverčia žmones palikti savo šeimas, namus, skanų maistą ir važiuoti į lietingą Europą valgyti kugelio.

Nedaloma visuma

Mūsuose dažnai mėgstama liaupsinti Suomijos mokslo sistemą ir stebėtis jos pasiekimais. Skaičiau, kad Suomijos mokyklose panaikinti dalykai. Vietoje to, kad suvokimas apie pasaulį būtų dėliojamas į atskirus ir mažai vienas su kitu susietus dalykų stalčiukus, mokomasi pasaulio, gyvenimo, kuris nedalomas ir kuriame visi veiksniai sąveikauja viename amžiname šokyje. Mokykimės iš jų.

Mokykimės ir iš Gretos – kovodami už Palestinos laisvę suvokime tikrąsias jos kolonizacijos priežastis ir siekius. Kovodami prieš klimato krizę nepamirškime, kad neatsiejama tos kovos dalis – pagalba kolonizuotoms šalims išsilaisvinti iš imperializmo jungo. Protestuodami prieš nemuno dešrą kultūroje, atminkime, kad vertybės su išimtimis – ne vertybės, o užmaskuota veidmainystė.

Vėliavizmas

Pasak The Guardian ir liudininkų, etninį Palestinos valymą vykdantys kolonistai Gretą dabar verčia bučiuoti kolonijos vėliavą, ją žemina, tampo už plaukų, muša, neduoda jai pakankamai vandens ir maisto. Tuo tarpu „laisvojo pasaulio“ valdžios tyli arba tuščiai grūmoja kolonistui pirštu.

Tyli, nes genocidinė kolonija yra neatsiejama „laisvojo pasaulio“ dalis. Tuščiai grūmoja, nes genocidinė kolonija atstovauja tarptautinio kapitalo interesus. Patyliukais ją remia, nes šios valdžios seniai nebeatstovauja nacionalinių savo šalies interesų, o vykdo tarptautinio kapitalo nurodymus. Remia, nes supranta, kad Europa be pigiai išvagiamų pasaulio išteklių – paprasčiausiai bankrutuotų.

Pastaraisiais metais suintensyvėjusi vėliavų bučiavimo manija slepia pagrindinę tiesą – kapitalui nei vėliavos nei sienos negalioja. Kol mes užsiimame vėliavizmu – jie sėkmingai vagia pasaulio išteklius ir kemša juos į savo kišenes kaimanų salose. O mes esame priversti gyventi vis labiau degančioje žemėje.

Greta tai suvokia puikiausiai. Ar suvokiame mes?

Viršelio nuotrauka: iš kairės į dešinę – aktyvistas Tomasz iš Italijos, Gretos bendražygis Chris, Greta Thunberg.
Nuotraukos žemiau: Greta Thunberg pirmojoje tarptautinėje solidarumo su Vakarų Sachara konferencijoje. Alžyras, 2025.